Kaip Humanos sijonas virto veidrodžiu.

Išplečia erdvę. Atspindi šviesą. Atspindi žmogų. Sunervina. Nudžiugina. Sudužęs, sako, nelaimes neša. Saulėtą dieną zuikučių pažeria. Arba nedaro nieko – kaba ant sienos, virsdamas Tavo kambario atmosfera.

Veidrodis interjere toli gražu ne vien funkcinis atspindintis stiklas. Taip pat kaip paveikslai, augalai ar šviestuvai – veidrodis gali būti nepamainomu elementu, kuriančiu erdvės charakterį. Prisisklaidžius interjero žurnalų, išraiškingas veidrodis namuose gali pasirodyti per didele prabanga.

Tačiau kartais idėjos gali būti realizuotos paprasčiau nei atrodo, o rezultatas praturtėja asmeniškumu.

Elija K.


Viskas prasidėjo nuo gėlėto sijono tekstilinėj Humanos jūroj. Kai viskas po eurą – gi negali nepaimti. Rankose jis atsidūrė ne ieškant aprangos artėjančiai progai, o dėl audinio spalvų ir tekstūros. Raštais sijonas šiek tiek priminė gobelenus – atrodė ypatingai, siejosi su nemūsiškais kraštais ir laikais. Tikiu, kad ir neinant į Humaną – dažnas atrastume spintoje gražų, tačiau nenešiojamą drabužį. Nei atgaivinsi, nei atiduosi, bet gali pažvelgti į jį kaip į audinį ir prikelti jį nauju pavidalu.

Dirbtuvėse kaip tik įkvėpimo laukė toks juodutėlio aksominio rėmo veidrodis. Nei šioks, nei toks – kiek bedvasis. Ir įkvėpimas atėjo. Senasis rėmas buvo išardytas, išvalytas. Norėjosi jam suteikti jaukumo, santūraus prabangos jausmo, gylio šaltam veidrodžio stiklui – tad rėmas buvo paminkštintas suformuojant pūstą, aptakių formų žiedą.

Audinys veidrodžio rėmui – raštuotas sijonas.
Kūrybos procesas.
Gėlyno veidrodis. Sukurtas Antrinio dizaino studijoje CooCoo.

Na, ir kaip turbūt galima nujausti – veidrodžio rėmo apmušalu virto senasis Humanos sijonas. Tvarkingai jį išardžius, drabužis grįžo į savo pirmykštį būvį. Iš jo kirptas žiedas ir, stropiai išglostant, aptrauktas rėmas. 

Po šios metamorfozės, veidrodžio stiklas atgijo, kurdamas visai kitą atmosferą. Tai tik rėmas, tačiau, rodos, atspindys šiltesnis tapo. O namai įgijo akcentą, kursiantį erdvėje unikalumą. Gimusį iš drabužio. 


Ir tai ne tik tvarumas, gebėjimas pernaudoti, seną paversti nauju. Tai savos erdvės kūrimas nuosavomis rankomis, kūrybiškas požiūris į aplinką kurioje gyvename, neapsiribojant masinės produkcijos katalogų pasiūla. Namai tampa savi tik sulaukę atidaus žvilgsnio ir nuoširdaus žmogaus prisilietimo. 

Palinkėsiu ir Tau būti aktyviu / aktyvia savos aplinkos kūrėju / kūrėja.
Įkvėpimui ar namų pagyvinimui – kviečiu peržvelgti kitus CooCoo studijoje sukurtus veidrodžius iš antro naudojimo audinių atraižų.

Kūrybiško Tau laiko.

Palikite komentarą